Pecha Kucha (jp. ペチャクチャ, dažniausiai tariamas trimis skiemenimis “pe-čak-ča”) yra specialus pristatymo formatas, kurio pagalba informacijos turinys yra greitai ir efektyviai pateikiamas auditorijai. Ši pristatymo technika dabar jau yra plačiai taikoma visuomeniniuose renginiuose. Naudojantis šiuo formatu, pranešėjas nekontroliuoja savo pristatymo skaidrių – jų yra griežtai 20 ir jos keičiasi kas 20 sekundžių, tai lemia aiškiai apibrėžtą vieno pristatymo trukmę – 6 minutės ir 40 sekundžių.

Ši technika buvo sukurta 2003-aisiais dviejų Tokijaus architektų Astrid Klein bei Mark Dytham (KDa, Klein-Dytham Architecture), siekiant sudaryti sąlygas jauniems architektams bei dizaineriams susitikti, keistis kontaktais ir efektyviai pristatinėti savo idėjas. Būtent šis pranešimo formatas buvo pasirinktas, siekiant užtikrinti, kad galimybę pasisakyti turės visi suplanuoti pranešėjai, o jų pateikiama informacija bus koncentruota, auditorijos dėmesys išlaikomas iki pranešimų pabaigos. Pranešimo pavadinimas „Pecha Kucha“ parinktas remiantis japonišku terminu, reiškiančiu patįšnekėjimo garsą (angliškas analogas būtų „chit-chat“, reiškiantis trumpą kalbą, o lietuvių kalboje tiksliausias vertimas būtų „šnipštelėjimas“).

Taigi, Klein ir Dytham pradėtas renginys dėl savo patrauklaus formato ir paprastumo per visą pasaulį išplito kaip virusas ir dabar yra periodiškai rengiamas jau 265-iuose pasaulio miestuose (miestų skaičius nuolat auga), o tikslų viso pasaulio renginių grafiką galima rasti centrinėje renginio svetainėje www.pecha-kucha.org.

Per tipinę Pecha-Kucha Naktį pasirodo tarp 8 ir 14 pranešėjų, kurie (kaip ir didžioji dalis klausytojų) dažniausiai yra iš dizaino, architektūros, fotografijos, meno ar kitų kūrybinių terpių, tačiau to nėra reikalaujama ir renginiuose galima atstovauti ir akademinį bei verslo pasaulius. Taisyklė paprasta – pranešimai turi būti įdomūs, jų negali būti per daug, atmosfera neturėtų būti kaustanti, o greičiau atvirkščiai – atpalaiduojanti. Renginio metu tarp pristatymų klausytojai turi alaus pertraukų, kurių metu gali vykti pranešimų aptarimai.

Be jokios abejonės, pranešėjų surinkimas yra viena iš renginio organizatorių atsakomybių, išskirtinę teisę organizuoti savo miesto Pecha-Kucha turinti komanda privalo stengtis išlaikyti pranešėjų įvairovę tiek amžiaus, tiek profesionalumo, tiek ir temos požiūriu. Versle Pecha-Kucha pristatymo formatas yra labai išpopuliarėjęs ir naudojamas vidinių organizacijos susitikimų metu, siekiant apriboti pranešimo trukmę, verčiant pranešėjus koncentruotis į esmę, garantuoti sklandžią pranešimų eigą ir visiškai atsikratyti įvairaus informacinio triukšmo.

Žiūrovams Pecha-Kucha – tai reta galimybė tik per keletą valandų pajausti miesto pulsą. Tai daugiau nei pristatymas ar skaidrių kaita, tai nauji žmonių kontaktai ir tinklai, kurie užsimezga per kiekvieną renginį. Pecha Kucha padeda pradėti dialogą ir kurti naujus ryšius, tai gyvas socialinis tinklas, priemonė formuoti bendruomenę ir plėsti akiratį. Viso pasaulio renginiuose Pecha-Kucha naktis savo pristatymus skaitė daugybė garsių pranešėjų. Tarp jų galima paminėti architektus Jun Aoki, Toyo Ito, Rem Koolhaas, dizainerius Tom Dixon, Ron Arad, Thomas Heatherwickm, o taip pat komiką Johnny Vegas, aktorę Joanna Lumley ir daugelį daugelį kitų, tačiau lygiagrečiai tokiame renginyje gali pasirodyti ir paprasti, dar kūrybinių aukštumų nepasiekę žmonės. Paklusdami 20×20 pristatymo formatui scenoje visi tampa lygūs, o aptarimams yra skirta likusioji vakaro dalis.

Taip pat renginio atmosferą lemia ir vyksmo erdvė – juk savaime suprantama, kad sausoje akademinėje aplinkoje būtų sunkiau įskelti įkvėpimo kibirkštį… Taigi, jau dabar viso pasaulio miestai tarpusavyje rungiasi originalumu (aišku, tai vėlgi priklauso nuo organizatorių išgalių). Kaip pavyzdžius galima pateikti tokias Pecha-Kucha Night erdves, kaip buvusį policijos areštinės kiemą Frankfurte, bažnyčią (Bufalo), buvusio mėsos fabriko patalpas (Melburnas), senus jūrų uosto sandėlius (Kopenhaga), dailės muziejų (Roterdamas), kino salę (Praha), degalinę (Oklandas) ir daugelį kitų.

Kai kurie miestų organizatoriai Klein-Dytham Architecture sukurtam formatą papildo savo nuožiūra. Kaip pavyzdį galima pateikti Pecha-Kucha samplaiką su kitais Japonijos pop kultūros elementais: „Pecha Kucha karaoke“ (pristatoma kito autoriaus sukurta skaidrių seka) arba „Pecha Kucha Iron Chef“ (pranešėjų dvikova, kur laimi didesnį publikos palaikymą gavęs pranešėjas). Olandijos mieste Groningene Pecha-Kucha pristatymo formatu pasirodo bent dvi gyvos muzikos grupės, o paskutinės dvidešimt kiekvieno pristatymo sekundžių yra skirtos pranešėjo kritikai iš renginio vedėjų pusės. Kitose šalyse yra pateikiamos video instaliacijos ir t.t. Kitaip sakant, Pecha-Kucha renginys – greitas, koncentruotas, kūrybingas ir netikėtas. Renginio tikslas – išjudinti publikos kraują, sukurti terpę naujiems ryšiams ir įžvalgoms, įkvėpti ir skleisti teigiamą energiją.

< Baigiau